loader image

Teisinė informacija

LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.V-716

Žin., 2013-07-27, Nr. 82-4094

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL INFORMACIJOS APIE MOTINOS PIENO PAKAITALUS ir dirbtiniam maitinimui skirtus gaminius TEIKIMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2013 m. liepos 22 d. Nr. V-716

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225) 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsižvelgdamas į trisdešimt ketvirtosios Pasaulio sveikatos asamblėjos patvirtintą Tarptautinį motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksą (rezoliucija WHA34.22) ir siekdamas skatinti natūralų kūdikių maitinimą bei prisidėti prie Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų vaikų fondo Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvos įgyvendinimo:

1. T v i r t i n u Informacijos apie motinos pieno pakaitalus ir dirbtiniam maitinimui skirtus gaminius teikimo reikalavimus (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. V-612 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigose taikomų Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 135-4904).

3. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administravimo sritį.

SVEIKATOS APSAUGOS

MINISTRAS VYTENIS POVILAS ANDRIUKAITIS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2013 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-716

INFORMACIJOS APIE motinos pieno pakaitalus ir dirbtiniam maitinimui skirtus gaminius TEIKIMO REIKALAVIMAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Informacijos apie motinos pieno pakaitalus ir dirbtiniam maitinimui skirtus gaminius teikimo reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose asmens sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, nėščiosioms ir gimdyvėms (toliau – Įstaigos), taikomus reikalavimus siekiant užtikrinti kūdikių ir mažų vaikų žindymo rėmimą ir skatinimą.

2. Reikalavimai parengti atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų vaikų fondo parengtą ir trisdešimt ketvirtosios Pasaulio sveikatos asamblėjos patvirtintą Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksą, nustatantį, kokia turi būti motinos pieno pakaitalų ir dirbtiniam maitinimui skirtų gaminių rinkodara, ir apibrėžiantį įvairių visuomenės grupių, organizacijų bei Vyriausybės vaidmenį remiant ir skatinant kūdikių žindymą.

3. Reikalavimuose vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

Mišrus maitinimas– naujagimio ar kūdikio iki 6 mėnesių amžiaus maitinimas ne tik motinos pienu, bet ir motinos pieno pakaitalais.

Motinos pieno pakaitalas – naujagimių ir kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maitinimui skirtas maisto produktas, galintis iš dalies ar visiškai pakeisti motinos pieną (pradinio maitinimo kūdikių mišiniai, tolesnio maitinimo mišiniai, arbata, perdirbti grūdiniai maisto produktai, maistas kūdikiams bei mažiems vaikams ir kt.).

Kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. ĮSTAIGOSE TAIKOMI INFORMACIJOS APIE MOTINOS PIENO PAKAITALUS IR DIRBTINIAM MAITINIMUI SKIRTUS GAMINIUS TEIKIMO REIKALAVIMAI

4. Įstaigos sveikatos priežiūros specialistų teikiama informacija ir mokomoji medžiaga apie motinos pieno pakaitalus ir (ar) dirbtiniam maitinimui skirtus gaminius (buteliukus, čiulptukus, žindukus) turi būti mokslinė, objektyvi ir nemenkinanti žindymo.

5. Informacinė ir mokomoji medžiaga apie motinos pieno pakaitalus ir (ar) dirbtiniam maitinimui skirtus gaminius turi tiksliai informuoti apie:

5.1. žindymo ir išimtinio žindymo privalumus ir naudą;

5.2. žindyvių mitybą, pasiruošimą žindymui bei sėkmingą žindymą;

5.3. neigiamą mišraus maitinimo poveikį žindymui;

5.4. tinkamą motinos pieno pakaitalų vartojimą;

5.5. sunkumus, kylančius motinoms, nusprendusioms nežindyti;

5.6. motinos pieno pakaitalų vartojimo socialines bei finansines pasekmes, riziką sveikatai, atsirandančią dėl netinkamo maisto ar maitinimo metodų taikymo, ir apie pavojų kūdikių sveikatai dėl nebūtino ar netaisyklingo motinos pieno pakaitalų vartojimo.

6. Informacinėje medžiagoje apie žindymą ar mokomojoje medžiagoje apie motinos pieno pakaitalus ir (ar) dirbtiniam maitinimui skirtus gaminius neturi būti jokių iliustracijų ar teksto, kurie skatintų vartoti motinos pieno pakaitalus.

7. Motinos pieno pakaitalų paruošimo būdų gali mokyti tik Įstaigos sveikatos priežiūros specialistai. Informacija apie motinos pieno pakaitalų paruošimo būdus turi būti teikiama individualiai ir tik toms motinoms ar kitiems asmenims, kuriems tokia informacija yra būtina.

8. Įstaigos gali naudoti tik Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka įsigytus motinos pieno pakaitalus ir (ar) dirbtiniam maitinimui skirtus gaminius.

9. Įstaigose motinos pieno pakaitalai, dirbtiniam maitinimui skirti gaminiai ar informacinė medžiaga apie motinos pieno pakaitalus ir (ar) dirbtiniam maitinimui skirtus gaminius neturi būti demonstruojami, o jų pavyzdžiai ar akcijų ir nuolaidų kuponai neturi būti dalijami.

10. Įstaigose motinos pieno pakaitalų ar dirbtiniam maitinimui skirtų gaminių gamintojai ir platintojai negali tiesiogiai ar per įstaigos personalą kontaktuoti su nėščiosiomis, gimdyvėmis, naujagimių, kūdikių ar mažų vaikų motinomis ar kitais asmenimis, kuriems tokia informacija gali būti aktuali.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11. Reikalavimai turi būti skelbiami Įstaigoje matomoje vietoje.

12. Už Reikalavimų paskelbimą ir jų laikymąsi Įstaigoje atsakingas jos vadovas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 40:2014 „AKUŠERIS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2014 m. lapkričio 25 d. Nr. V-1220

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą:

  1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 40:2014 „Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
  2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. V-245 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 40:2006 „Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“.
  3. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2014 m. lapkričio 25 d.
įsakymu Nr. V-1220

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 40:2014
AKUŠERIS
TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS

  1. Ši Lietuvos medicinos norma nustato akušerio veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
    2. Ši Lietuvos medicinos norma privaloma visiems akušeriams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

II SKYRIUS
NUORODOS

  1. Lietuvos medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
    3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu;
    3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu;
    3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu;
    3.4. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu;
    3.5. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu;
    3.6. Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymu;
    3.7. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu;
    3.8. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymu;
    3.9. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu;
    3.10. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu;
    3.11. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu;
    3.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1069 „Dėl trečiųjų šalių piliečių reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo“;
    3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“;
    3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“;
    3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“;
    3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 55/42/16 „Dėl informacijos apie asmenis su kūno sužalojimais, kurie gali būti susiję su nusikaltimu, teikimo“;
    3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“;
    3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“;
    3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;
    3.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“;
    3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“;
    3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“;
    3.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo“;
    3.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-548 „Dėl Atrankinės patikros dėl Gimdos kaklelio patologijos programos atlikimo metodikos patvirtinimo“;
    3.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“;
    3.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-895 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“;
    3.27. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo“;
    3.28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-1037 „Dėl Specializuotos slaugos sričių sąrašo patvirtinimo“;
    3.29. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1089 „Dėl Akušerijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
    3.30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-51 „Dėl reikalavimų specializuotų slaugos sričių neformaliojo švietimo programoms aprašų patvirtinimo“;
    3.31. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
    3.32. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-720 „Dėl Ligų, trukdančių asmenims teikti slaugos ir akušerijos paslaugas, sąrašo patvirtinimo“;
    3.33. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-196 „Dėl Bendrųjų nėštumo patologijos ir ginekologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo pavirtinimo“;
    3.34. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-822 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“;
    3.35. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-399 „Dėl Akušerių darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
    3.36. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-470 „Dėl Naujagimių akių tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
    3.37. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“;
    3.38. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-1134 „Dėl Bendrosios praktikos slaugytojo, akušerio, biomedicinos technologo, burnos higienisto, dantų techniko, dietisto, ergoterapeuto, gydytojo odontologo padėjėjo, kineziterapeuto, masažuotojo profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos sudarymo, jos nuostatų ir paraiškos dėl Bendrosios praktikos slaugytojo, akušerio, biomedicinos technologo, burnos higienisto, dantų techniko, dietisto, ergoterapeuto, gydytojo odontologo padėjėjo, kineziterapeuto, masažuotojo profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo formos patvirtinimo“;
    3.39. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-612 „Dėl Visuotinio naujagimių klausos tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
    3.40. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo;
    3.41. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-900 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
    3.42. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“;
    3.43. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-601 „Dėl Visuotinio naujagimių tikrinimo dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų tvarkos aprašo patvirtinimo“.

III SKYRIUS
TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽTYS

  1. Šioje Lietuvos medicinos normoje vartojami terminai ir jų apibrėžtys:
    4.1.Akušeris– asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją;
    4.2. Akušerinė pagalba ir priežiūra – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti moterų sveikatos priežiūrą, prevenciją, konsultavimą ir pagalbą visais jų amžiaus tarpsniais, naujagimio priežiūrą;
    4.3. Akušerijos praktika – teisės aktų reglamentuotos akušerio, turinčio galiojančią akušerijos praktikos licenciją, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
    5. Kiti Lietuvos medicinos normoje vartojimai terminai atitinka kituose teisės aktuose vartojamus terminus.

IV SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Akušerio profesinė kvalifikacija įgyjama:
    6.1. baigus ne trumpesnes kaip trejų metų trukmės dienines kolegines ar pirmos pakopos nuosekliąsias universitetines akušerijos studijas pagal nuolatinio mokymo programą, kurių apimtis papildomai gali būti išreikšta Europos kreditų perkėlimo sistemos (European Credit Transfer System; toliau – ECTS) kreditais, kurie sudaro ne mažiau kaip 4 600 valandų teorinio ir praktinio rengimo, kurio ne mažiau kaip trečdalį sudaro tiesioginė klinikinė praktika;
    6.2. formaliojo mokymo institucijoje baigus ne trumpesnes kaip dvejų metų arba 3 600 valandų trukmės dieninės akušerijos programos, skirtos asmenims, įgijusiems bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, studijas, kurių apimtis papildomai gali būti išreikšta ECTS kreditais;
    6.3. formaliojo mokymo institucijoje baigus ne trumpesnes kaip 18 mėnesių arba 3 000 valandų trukmės dienines akušerijos programos, skirtos asmenims, įgijusiems bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, studijas, kurių apimtis papildomai gali būti išreikšta ECTS kreditais, ir atlikusiems vienų metų profesinę praktiką nustatytoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje bei turintiems tai patvirtinantį dokumentą;
    6.4. užsienyje įgyta akušerio profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
    7. Verstis akušerio praktika turi teisę asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią akušerijos praktikos licenciją verstis akušerijos praktika.
    8. Akušeris verčiasi akušerijos praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti akušerio praktikos paslaugas ir (ar) paslaugas, į kurias teikiančių sveikatos priežiūros specialistų komandų sudėtį gali įeiti akušeris.
    9. Akušeris dirba savarankiškai ir asmens sveikatos priežiūros specialistų komandoje, bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
    10. Akušeris vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei pareigybės aprašymu.

V SKYRIUS
TEISĖS

  1. Akušeris turi teisę:
    11.1. verstis akušerio praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
    11.2. tęsti studijas, persikvalifikuoti, įgyti mokslinius laipsnius;
    11.3. gauti darbui būtiną informaciją teisės aktų nustatyta tvarka;
    11.4. verstis specialiąja slaugos praktika Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
    11.5. tobulinti profesinę kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka;
    11.6. dalyvauti Lietuvos ir užsienio mokslo ir profesinių draugijų veikloje;
    11.7. dalyvauti mokslo tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinos ir informacijos technologijas;
    11.8. teikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybių gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai siūlymus, kaip gerinti akušerinę pagalbą ir priežiūrą;
    11.9. teikti siūlymus darbdaviams, kaip gerinti darbo sąlygas teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti;
    11.10. reikalauti darbdavio užtikrinti tinkamas darbo sąlygas (įskaitant patalpas, įrenginius, higienos sąlygas, apsaugos priemones, įrangos priežiūrą ir jos atnaujinimą) bei finansavimą kvalifikacijai kelti;
    11.11. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja akušerio profesinės medicinos etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar akušerio gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
    11.12. turėti kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų teisių.

VI SKYRIUS
PAREIGOS

  1. Akušeris privalo:
    12.1. turėti spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
    12.2. laikytis Akušerijos praktikos licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1089 „Dėl Akušerijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų;
    12.3. pagal savo kompetenciją kvalifikuotai teikti akušerijos paslaugas bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
    12.4. laikytis aseptikos ir antiseptikos, AIDS, virusinio hepatito ir kitų užkrečiamųjų ligų profilaktikos reikalavimų;
    12.5. teikti būtinąją medicinos pagalbą teisės aktų nustatyta tvarka;
    12.6. žinoti kenksmingus akušerio praktikos veiksnius, laikytis saugos darbe taisyklių;
    12.7. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos išsaugojimo bei ugdymo priemones;
    12.8. dalyvauti įgyvendinant asmens ir visuomenės sveikatos mokymo programas;
    12.9. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;
    12.10. teisės aktų nustatyta tvarka tobulinti profesinę kvalifikaciją, kad žinios ir įgūdžiai atitiktų praktikos reikalavimus bei mokslo įrodymais grįstas akušerijos naujoves;
    12.11. vykdyti gydytojo paskyrimus, atlikti gydymo procedūras, informuoti pacientę apie paskirtus vaistus, paaiškinti jų poveikį ir galimas nepageidaujamas reakcijas, įspėti apie laikiną specialųjį režimą prieš procedūras ir po jų; skubiai informuoti gydytoją apie galimas arba kilusias komplikacijas, alergines reakcijas;
    12.12. stebėti pacientės elgesį, fizinę ir psichikos sveikatą visais moters gyvenimo tarpsniais, atkreipti dėmesį į nebūdingus požymius, reakcijas ir nedelsiant apie tai informuoti gydytoją;
    12.13. pildyti medicinos dokumentus, įrašytą informaciją patvirtinti asmeniniu spaudu ir parašu;
    12.14. laikytis įstaigos, skyriaus vidaus darbo tvarkos taisyklių;
    12.15. laikytis medicinos etikos normų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;
    12.16. ne akušerio kompetencijos atvejais patarti pacientui kreiptis į atitinkamos srities specialistus;
    12.17. taikyti Lietuvos Respublikoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;
    12.18. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus. Užtikrinti, kad medicinos prietaisai būtų laikomi, instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojo su medicinos prietaisu pateikiama informacija;
    12.19. laikytis akušerio praktiką ir kitą sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų;
    12.20. paaiškinti akušerio praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
    12.21. skatinti šeimos narius aktyviai dalyvauti prižiūrint moterį nėštumo, gimdymo, pogimdyminiu laikotarpiu;
    12.22. vykdyti ligų prevenciją sveikatos priežiūros įstaigose ir pacienčių namuose;
    12.23. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

VII SKYRIUS
KOMPETENCIJA

  1. Akušerio profesinę kompetenciją sudaro nuolat tobulinami gebėjimai, žinios ir įgūdžiai, įgyti baigus akušerio profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas, atitinkančias Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
    14. Akušeris turi žinoti:
    14.1. pagrindines akušerijos, neonatologijos ir ginekologijos srities nacionalinės ir tarptautinės sveikatos politikos nuostatas;
    14.2. akušerinės, neonatologinės ir ginekologinės pagalbos organizavimo Lietuvoje principus;
    14.3. sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos organizavimo principus;
    14.4. higienos normų reikalavimus, taikomus akušerijoje, neonatologijoje ir ginekologijoje;
    14.5. darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus;
    14.6. profesinės etikos reikalavimus;
    14.7. sveikatos statistikos pagrindus, naudojimosi informacinėmis duomenų bazėmis principus;
    14.8. socialinių, kultūrinių, ekologinių, ekonominių ir kitų veiksnių įtaką moters ir naujagimio sveikatai;
    14.9. šeimos sveikatos ir socialinės apsaugos pagrindus, moters ir vaiko sveikatos apsaugos teisines bei socialines garantijas;
    14.10. sveikatos mokymo, sveikos gyvensenos ir mitybos principus;
    14.11. sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos principus;
    14.12. perinatologijos naujoves, jų taikymo praktikoje ypatumus;
    14.13. moters organizmo fiziologinius ir patologinius procesus įvairiais gyvenimo laikotarpiais bei sergant ginekologinėmis ligomis;
    14.14. vaistų farmakokinetikos ir farmakodinamikos pagrindus, vaistų laikymo taisykles ir vartojimo būdus, akušerijoje ir ginekologijoje vartojamus vaistus, galimą neigiamą jų poveikį vaisiui ir motinos organizmui;
    14.15. moters ir naujagimio anatomijos, fiziologijos, patologijos ypatumus, galimas komplikacijas bei jų išvengimo būdus;
    14.16. nėščios, gimdančios, pagimdžiusios moters ir naujagimio priežiūros ypatumus.
    15. Akušeris turi išmanyti:
    15.1. moters ir vyro lytinių organų anatomiją ir fiziologiją;
    15.2. moters fizinės ir psichikos sveikatos ypatumus visais moters gyvenimo tarpsniais;
    15.3. moters reprodukcinę funkciją ir jos reguliavimą;
    15.4. šeimos planavimo būdus;
    15.5. prevencinių ir patikros programų principus;
    15.6. normalaus ir patologinio nėštumo eigą;
    15.7. normalaus ir patologinio gimdymo eigą;
    15.8 vaisiaus būklės tyrimo metodus;
    15.9. pogimdyminio periodo eigą;
    15.10. laktacijos principus;
    15.11. naujagimio žindymo principus, naujagimio priežiūros ypatumus.
    16. Akušeris turi mokėti:
    16.1. propaguoti sveiką gyvenseną, aiškinti žalingų įpročių, rizikos veiksnių poveikį organizmui, būsimoms kartoms, lytiškai plintančių ligų žalą;
    16.2. teikti informaciją ir patarimus lytiškumo ugdymo, šeimos planavimo klausimais, mokyti įvairių šeimos planavimo metodų;
    16.3. padėti pasirengti gimdymui, motinystei bei tėvystei, įskaitant patarimus dėl higienos ir mitybos;
    16.4. konsultuoti ir mokyti nėščiąsias, gimdyves ir jų artimuosius natūralaus maitinimo (žindymo) ir naujagimių priežiūros klausimais;
    16.5. skatinti nėščiąsias ir gimdyves natūraliai maitinti (žindyti) naujagimį ir kūdikį;
    16.6. bendrauti su moterimi, jos šeima, sveikatos priežiūros specialistais ir įstaigomis, kitomis institucijomis, kurių veikla susijusi su motinos ir vaiko sveikata, siekti bendrų tikslų jų sveikatos labui;
    16.7. teikti ambulatorinę pagalbą nėščiosioms, gimdyvėms ir ginekologinėmis ligomis sergančioms pacientėms;
    16.8. patarti dėl tyrimų, skirtų rizikingam nėštumui kuo anksčiau diagnozuoti;
    16.9. teikti informaciją moterims, apsisprendusioms nutraukti nėštumą, paaiškinti nėštumo nutraukimo žalą;
    16.10. atpažinti motinos ar naujagimio sveikatai grėsmingus požymius, dėl kurių būtina kviesti gydytoją;
    16.11. mokyti akušerijos specialybės studentus, mažiau patyrusius kolegas akušerijos pagrindų, akušerinės priežiūros ypatumų;
    16.12. bendradarbiauti su kolegomis ir kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais;
    16.13. rengti ataskaitas.
    17. Akušeris turi gebėti:
    17.1. punktuoti veną, paruošti ir prijungti lašinę infuziją;
    17.2. atlikti injekcijas į odą, poodį, raumenis ir veną;
    17.3. kateterizuoti šlapimo pūslę;
    17.4. paimti ėminius laboratoriniams tyrimams;
    17.5. paimti ėminius iš lytinių organų;
    17.6. paimti gimdos kaklelio citologinį tepinėlį ir įvertinti tyrimo rezultatus;
    17.7. paimti ėminius iš virkštelės;
    17.8. atlikti antropometrinius matavimus;
    17.9. nustatyti nėštumą;
    17.10. atlikti gimdos dugno aukščio, pilvo apimties matavimus;
    17.11. užrašyti elektrokardiogramą (EKG);
    17.12. atlikti išorinį akušerinį tyrimą ir nustatyti vaisiaus padėtį gimdoje;
    17.13. atlikti vidinį akušerinį tyrimą;
    17.14. užrašyti ir įvertinti gimdos susitraukimų dažnį;
    17.15. atlikti vaisiaus širdies tonų auskultaciją akušeriniu stetoskopu ir kardiotokografu;
    17.16. užrašyti ir vertinti kardiotokogramą, pastebėjus patologinių pokyčių informuoti gydytoją;
    17.17. stebėti ir vertinti vaisiaus būklę;
    17.18. savarankiškai prižiūrėti nėščiąją, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių, skirti ir vertinti būtinus normalaus nėštumo stebėjimo tyrimus;
    17.19. savarankiškai prižiūrėti gimdyvę visais savaiminio gimdymo, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių, periodais;
    17.20. savarankiškai priimti savaiminį gimdymą, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių, o skubiais atvejais – gimdymą sėdmenų pirmeiga;
    17.21. priimti gimdymą esant didelės rizikos nėštumo veiksnių, bendradarbiaujant specialistų komandoje;
    17.22. gimdymo metu savarankiškai taikyti nemedikamentinius skausmo malšinimo būdus: hidroterapiją, aromaterapiją, muzikos terapiją ir kt.;
    17.23 atlikti vaisiaus vandenų pūslės įplėšimą (amniotomiją);
    17.24. perkirpti virkštelę;
    17.25. aktyviai ar pasyviai prižiūrėti gimdyvę placentiniu laikotarpiu;
    17.26. apžiūrėti ir įvertinti placentą;
    17.27. apžiūrėti gimdymo takus, taip pat ir naudodamas medicininius instrumentus;
    17.28. nuskausminti, įkirpti ir susiūti tarpvietę;
    17.29. nuskausminti ir susiūti plyšimus: tarpvietės (I ir II laipsnių), lytinių lūpų, makšties gleivinės, paviršinį gimdos kaklelio;
    17.30. apžiūrėti ir įvertinti krūtis pogimdyminiu laikotarpiu, pamokyti krūtų priežiūros;
    17.31. taikyti deguonies terapiją moterims ir naujagimiams;
    17.32. atlikti naujagimio higienos procedūras;
    17.33. atlikti otoakustinės emisijos (OAE) tyrimą;
    17.34. taikyti gydytojo nurodytą gydymą;
    17.35. rūpintis motina ir prižiūrėti ją pogimdyminiu laikotarpiu, patarti, kaip prižiūrėti kūdikį;
    17.36. vykdyti moterų po gimdymo ir naujagimių iki 28 parų po gimimo patronažą;
    17.37. atpažinti moters emocinius sutrikimus, ypač pasireiškiančius po gimdymo;
    17.38. paruošti moterį cezario pjūvio operacijai, ginekologinėms operacijoms;
    17.39. asistuoti gydytojui, atliekančiam akušerines ir ginekologines manipuliacijas ir procedūras;
    17.40. prižiūrėti operacinę žaizdą ir pašalinti siūlus;
    17.41. prižiūrėti gimdyvę po cezario pjūvio operacijos;
    17.42. savarankiškai prižiūrėti natūraliai pagimdžiusias gimdyves;
    17.43. prižiūrėti naujagimį, prireikus pradėti gaivinti;
    17.44. atlikti naujagimiams imunoprofilaktinius skiepijimus;
    17.45. atpažinti moters ar naujagimio sveikatai ir (ar) gyvybei grėsmingas būkles ir pradėti teikti reikiamą pagalbą;
    17.46. esant grėsmingoms moters ar naujagimio sveikatai ir (ar) gyvybei būklėms, kol atvyks gydytojas, atlikti šiuos veiksmus:
    17.46.1. pirminį gaivinimą;
    17.46.2. punktuoti veną, paruošti ir prijungti lašinę infuziją;
    17.46.3. teikti pagalbą ištikus anafilaksiniam šokui pagal patvirtintą anafilaksinio šoko pagalbos schemą;
    17.46.4. teikti pagalbą vaisiaus sėdmenų pirmeigos atveju;
    17.46.5. teikti pagalbą virkštelės iškritimo atveju;
    17.46.6. esant indikacijų, naudoti vakuuminį ekstraktorių;
    17.46.7. pradėti teikti pagalbą ištikus eklampsijai;
    17.46.8. patikrinti gimdą ranka ir pašalinti placentą;
    17.46.9. stabdyti išorinį kraujavimą, taikydamas bimanualinį gimdos spaudimą ar kumščiu užspausdamas aortą;
    17.46.10. teikti pagalbą naujagimio pečių distocijos atveju;
    17.46.11. imtis fizinių ir psichologinių skausminio šoko profilaktikos priemonių.
    18. Akušeris pagal 16.1–16.5, 16.9, 17.30, 17.32, 17.35–17.37, 17.41 papunkčiuose nurodytą kompetenciją paslaugas gali teikti pacienčių namuose, šeimose, bendruomenėje.

VIII SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ

  1. Akušeris už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą savo funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už kompetencijos viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 1998 M. LAPKRIČIO 26 D. ĮSAKYMO NR. 687 „DĖL MEDICININĖS APSKAITOS DOKUMENTŲ FORMŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2017 m. balandžio 6 d. Nr. V-393

Vilnius

P a k e i č i u  Formos Nr. 066/a-LK „Stacionare gydomo asmens statistinė kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“:

  1. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. 1 A, 1 B, 2 A, 2 B, 2 C, 3, 4 ir 5 langeliai bei dalis „Bendrieji asmens duomenys“ pildomi priėmimo skyriuje hospitalizuojant pacientą. Dalis „Bendrieji asmens duomenys“ pildoma remiantis paciento pateikta informacija ir dokumentais. Šiuos duomenis gali tikslinti pacientą gydantis ir (ar) išrašantis iš stacionaro gydytojas arba akušeris.“

  1. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:

„14. I dalies lentelę „Gydymo skyriuje (-iuose) duomenys“ pildo pacientą gydantis ir (ar) išrašantis iš stacionaro gydytojas arba akušeris. Ekonominius duomenis pildo įstaigos vadovo įgaliotas asmuo. Šios lentelės viena eilutė skirta vienos tame pačiame skyriuje gydomam pacientui suteiktos paslaugos duomenims pateikti. Jei pacientas perkeliamas iš vieno skyriaus į kitą arba jei tame pačiame skyriuje baigus teikti vieną paslaugą pradedama teikti kita paslauga, pildoma nauja eilutė:“.

  1. Pakeičiu 14.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„14.7. 28 skiltyje „Gydytojas (vardas, pavardė, spaudo Nr.)“ turi būti rašomas gydančiojo arba pacientą išrašiusio, arba perkėlusio į kitą skyrių gydytojo arba akušerio vardas, pavardė ir spaudo numeris (kitu atveju dedamas gydytojo arba akušerio spaudas);“.

  1. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:

„15. Dalį „Išrašymo duomenys“ pildo gydytojas arba akušeris, išrašantis pacientą iš stacionaro. Ekonominius šios dalies duomenis pildo įstaigos vadovo įgaliotas asmuo.“

  1. Pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:

„41. Pacientą išrašantis gydytojas arba akušeris, baigęs pildyti kortelę ir patikrinęs, ar visi langeliai užpildyti teisingai, 71 langelyje turi nurodyti savo vardą, pavardę, spaudo numerį ir pasirašyti. Jei išrašymo būdas 56 A langelyje nurodomas skaitmeniu „6“ (gydymo rūšies pasikeitimas toje pačioje ASPĮ) arba skaitmeniu „8“ (išankstinio mokėjimo etapo pabaiga), gydytojas nurodo paciento gydymo ir mokėjimo etapo duomenis, išskyrus išrašymo duomenis.“

Sveikatos apsaugos ministras

Aurelijus Veryga

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SLAUGOS PRAKTIKOS IR AKUŠERIJOS PRAKTIKOS

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos įgijimą, praktikos sąlygas, teises, pareigas ir atsakomybę.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Akušeris – asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją.

2. Akušerijos praktika – šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuotos akušerio, turinčio galiojančią akušerijos praktikos licenciją, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

3. Akušerijos praktikos licencija  dokumentas, patvirtinantis akušeriui suteiktą teisę verstis akušerijos praktika.

4. Bendroji slaugos praktika – šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuotos bendrosios praktikos slaugytojo, turinčio galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

5. Bendrosios praktikos slaugytojas – asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.

6. Bendrosios slaugos praktikos licencija – dokumentas, patvirtinantis bendrosios praktikos slaugytojui suteiktą teisę verstis slaugos praktika.

7. Grubi slaugos ar akušerijos praktikos klaida – slaugytojo ar akušerio veika, kai dėl jų kaltės paciento sveikatai buvo padaryta žala, sukėlusi paciento neįgalumą arba mirtį.

8. Slaugos ar akušerijos praktikos klaida  slaugytojo ar akušerio veika, kai dėl jų kaltės kyla pavojus arba padaroma žala paciento sveikatai.

9. Slaugos praktika – bendroji ir (ar) specialioji slaugos praktika.

10. Specialioji slaugos praktika – šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuotos bendrosios praktikos slaugytojo, turinčio galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją, arba akušerio, turinčio galiojančią akušerijos praktikos licenciją, ir turinčių įgytą atitinkamą slaugos specializaciją patvirtinantį dokumentą, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

11. Slaugos specializacija – papildoma sveikatos apsaugos ministro nustatytos specializuotos slaugos srities bendrosios praktikos slaugytojoarba akušerio kompetencija.

12. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, Europos ekonominės erdvės valstybė arba Šveicarijos Konfederacija.

13. Valstybės narės pilietis – Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės arba Šveicarijos Konfederacijos pilietis.

ANTRASIS SKIRSNIS

SLAUGOS PRAKTIKA IR AKUŠERIJOS PRAKTIKA

3 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos ir slaugos specializacijos įgijimas

1. Bendrosios praktikos slaugytojo ar akušerio profesinė kvalifikacija įgyjama aukštojoje mokykloje baigus slaugos ar akušerijos studijų programas.

2. Slaugos specializaciją aukštojoje mokykloje įgyja bendrosios praktikos slaugytojai arba akušeriai, baigę pasirinktos specializuotos slaugos srities neformaliojo švietimo programą. Specializuotų slaugos sričių sąrašą ir specializuotų slaugos sričių neformaliojo švietimo programų reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.

4 straipsnis. Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos sąlygos

1. Slaugos praktika ir akušerijos praktika yra licencijuojama veikla.

2. Bendrąja slaugos praktika Lietuvos Respublikoje galima verstis tik turint galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytus atvejus.

3. Specialiąja slaugos praktika Lietuvos Respublikoje galima verstis tik turint galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją ar akušerijos praktikos licenciją ir įgytą atitinkamą slaugos specializaciją patvirtinantį dokumentą, išskyrus šio įstatymo 
9 straipsnyje nurodytus atvejus.

4. Akušerijos praktika Lietuvos Respublikoje galima verstis tik turint galiojančią akušerijos praktikos licenciją, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytus atvejus.

5. Slaugos ir (ar) akušerijos paslaugas asmenims teikia juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros licenciją atitinkamoms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

6. Bendrosios praktikos slaugytojai ir akušeriai, užsienyje įgiję Lietuvos Respublikoje pripažįstamą profesinę kvalifikaciją, profesine veikla Lietuvos Respublikoje verčiasi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir asmenys, įgiję atitinkamą profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje.

5 straipsnis. Bendrosios slaugos praktikos ir akušerijos praktikos licencijavimo tvarka

1. Bendrosios slaugos praktikos ir akušerijos praktikos licencijas (toliau – licencija) išduoda, atsisako išduoti, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos duomenis tikslina, dublikatą išduoda ir prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Licencijavimo institucija), vadovaudamasi šiuo įstatymu ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Slaugos praktikos licencijavimo taisyklėmis ir Akušerijos praktikos licencijavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės).

2. Licencija išduodama asmeniui, pateikusiam Licencijavimo institucijai Taisyklėse nurodytus dokumentus (toliau – dokumentai).

3. Užsienio valstybėse išduoti dokumentai, teikiami Licencijavimo institucijai, turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus atvejus. Šie dokumentai turi būti pateikti išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas dokumentus išvertusio asmens parašu teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Licencija išduodama neterminuotam laikui. Licencijos turėtojas privalo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kas 5 metus pranešti Licencijavimo institucijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir slaugos ar akušerijos praktiką.

5. Už licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar dublikato išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

6. Bendrosios praktikos slaugytojas ar akušeris, kurio licencijos galiojimas buvo panaikintas, dėl naujos licencijos išdavimo gali kreiptis:

1) praėjus trims mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos, jei licencijos galiojimas buvo panaikintas vadovaujantis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
5 punktu;

2) praėjus šešiems mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos, jei licencijos galiojimas buvo panaikintas vadovaujantis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
2 punktu;

3) praėjus vieniems metams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos, jei licencijos galiojimas buvo panaikintas vadovaujantis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais.

7. Licencijavimo institucija duomenis apie licencijos išdavimą, atsisakymą išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimą, licencijos galiojimo panaikinimą, licencijos duomenų tikslinimą, dublikato išdavimą ir kitus su licencijuojama veikla susijusius duomenis įrašo į Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registro (toliau – Registras) duomenų bazę Registro nuostatų nustatyta tvarka.

8. Licencijavimo institucija informaciją apie sprendimus išduoti licenciją, sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą arba panaikinti licencijos galiojimą skelbia leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir interneto svetainėje.

9. Licencijavimo institucija motyvuotą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos.

6 straipsnis. Atsisakymo išduoti licenciją pagrindai

1. Licenciją išduoti atsisakoma, kai:

1) pateikti netinkamai įforminti ar ne visi dokumentai;

2) pateikti klaidingi duomenys;

3) teismo sprendimu asmeniui uždrausta verstis slaugos ar akušerijos praktika;

4) asmuo serga trukdančiomis teikti slaugos ar akušerijos paslaugas ligomis, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.

2. Pašalinęs priežastis, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti licenciją, arba joms išnykus, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis dėl licencijos išdavimo Taisyklių nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Licencijos galiojimo sustabdymas

1. Licencijos galiojimas sustabdomas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) kai licencijos turėtojas nevykdo licencijuojamos veiklos sąlygų;

3) kai sveikatos apsaugos ministro sudaryta Profesinės kompetencijos vertinimo komisija (toliau – Profesinės kompetencijos vertinimo komisija) nustato, kad licencijos turėtojo profesinė kompetencija nepakankama;

4) kai teismas priima sprendimą dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės verstis slaugos ar akušerijos praktika sustabdymo;

5) kai yra šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

2. Licencijos galiojimo sustabdymo terminą, kuris gali būti ne ilgesnis kaip vieni metai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, nustato Licencijavimo institucija Taisyklėse nustatyta tvarka.

3. Sustabdžius licencijos galiojimą, licencijos turėtojas negali verstis slaugos ar akušerijos praktika.

4. Vykdydamas Licencijavimo institucijos sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, darbdavys privalo licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiu nušalinti licencijos turėtoją nuo pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

5. Licencijavimo institucija apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą nedelsdama raštu praneša licencijos turėtojui ir slaugos ar akušerijos paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama priežastis.

6. Licencijavimo institucija, vadovaudamasi Taisyklėmis, sustabdo licencijos galiojimą savo iniciatyva arba kai dėl to kreipiasi licencijos turėtojas, teisėsaugos institucijos, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos bioetikos komitetas, Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinių asmenų, turinčių asmens sveikatos priežiūros licenciją atitinkamoms slaugos ar akušerijos paslaugoms teikti, vadovai.

7. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas Taisyklių nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas

1. Licencijos galiojimas panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) kai paaiškėja, kad licencijai gauti pateikti suklastoti dokumentai;

3) kai licencijos turėtojas padaro grubią slaugos ar akušerijos praktikos klaidą, kurią nustato Profesinės kompetencijos vertinimo komisija;

4) kai Profesinės kompetencijos vertinimo komisija nustato, kad licencijos turėtojas per kalendorinius metus padarė dvi ar daugiau slaugos ar akušerijos praktikos klaidų ir jos sukėlė arba galėjo sukelti paciento sveikatos pablogėjimą ar grėsmę jo gyvybei;

5) kai licencijos turėtojas šiurkščiai pažeidžia paciento teises: šiurkščiai elgiasi ir žemina paciento orumą; seksualiai priekabiauja prie paciento; būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų teikia pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

6) kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu licencijos turėtojui uždrausta verstis slaugos praktika ar akušerijos praktika;

7) kai per Licencijavimo institucijos nustatytą terminą nepašalintos ar neišnyko priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas;

8) licencijos turėtojui mirus.

2. Licencijos galiojimą, vadovaudamasi Taisyklėmis, Licencijavimo institucija panaikina savo iniciatyva arba kai dėl to kreipiasi licencijos turėtojas, teisėsaugos institucijos, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos bioetikos komitetas, Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinių asmenų, turinčių asmens sveikatos priežiūros licenciją atitinkamoms slaugos ar akušerijos paslaugoms teikti, vadovai.

3. Licencijavimo institucija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą nedelsdama raštu praneša licencijos turėtojui ir slaugos ar akušerijos paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama priežastis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą atvejį.

4. Licencijos turėtojas, gavęs rašytinį Licencijavimo institucijos pranešimą apie licencijos galiojimo panaikinimą, per 3 darbo dienas privalo jai grąžinti licencijos originalą.

9 straipsnis. Kitų valstybių narių bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių teisės teikti laikinas ar vienkartines slaugos ar akušerijos paslaugas Lietuvos Respublikoje įgijimo sąlygos

1. Bendrosios praktikos slaugytojas ar akušeris, kuris yra kitos valstybės narės pilietis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, turi teisę teikti laikinas ar vienkartines slaugos ar akušerijos paslaugas Lietuvos Respublikoje ir neturėdamas licencijos.

2. Bendrosios praktikos slaugytojas ar akušeris, kuris yra kitos valstybės narės pilietis, teikdamas laikinas ar vienkartines slaugos ar akušerijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir Lietuvos Respublikoje išduotos licencijos turėtojas.

3. Informacija apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kitų valstybių narių bendrosios praktikos slaugytojus ir akušerius kaupiama Registre.

10 straipsnis. Neteisėta slaugos ar akušerijos praktika

1. Neteisėta slaugos ar akušerijos praktika – veikla, kai asmuo:

1) verčiasi bendrąja slaugos ar akušerijos praktika neturėdamas galiojančios licencijos, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytus atvejus;

2) verčiasi specialiąja slaugos praktika neturėdamas galiojančios bendrosios slaugos praktikos ar akušerijos praktikos licencijos, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytus atvejus;

3) verčiasi specialiąja slaugos praktika turėdamas galiojančią bendrosios slaugos praktikos ar galiojančią akušerijos praktikos licenciją, bet neturėdamas įgytą atitinkamą slaugos specializaciją patvirtinančio dokumento;

4) teikia slaugos ar akušerijos paslaugas, būdamas susijęs darbo santykiais su juridiniu asmeniu, neturinčiu asmens sveikatos priežiūros licencijos atitinkamoms slaugos ar akušerijos paslaugoms teikti;

5) teikia slaugos ar akušerijos paslaugas, nebūdamas susijęs darbo santykiais su juridiniu asmeniu, teikiančiu asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

2. Asmuo už neteisėtą vertimąsi slaugos ar akušerijos praktika atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJO IR AKUŠERIO

TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

11 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojo teisės

1. Bendrosios praktikos slaugytojas turi šias teises:

1) verstis slaugos praktika;

2) atsisakyti teikti slaugos paslaugas, jeigu darbo sąlygos kelia realų pavojų paciento, bendrosios praktikos slaugytojo sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

3) dalyvauti bendrosios praktikos slaugytojų profesinio rengimo, tobulinimo, slaugos paslaugų kokybės gerinimo ir vertinimo procese;

4) dalyvauti slaugos moksliniuose tyrimuose.

2. Bendrosios praktikos slaugytojas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

12 straipsnis. Akušerio teisės

1. Akušeris turi šias teises:

1) verstis akušerijos praktika;

2) atsisakyti teikti akušerijos paslaugas, jeigu darbo sąlygos kelia realų pavojų paciento arba akušerio sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

3) dalyvauti akušerių profesinio rengimo, tobulinimo, akušerijos paslaugų kokybės gerinimo ir vertinimo procese;

4) dalyvauti akušerijos moksliniuose tyrimuose.

2. Akušeris turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

13 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojo pareigos

Bendrosios praktikos slaugytojas privalo:

1) versdamasis slaugos praktika laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) pagal kompetenciją pacientams teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

3) tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

4) laikytis Taisyklėse nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų;

5) gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

6) teikti informaciją apie paciento sveikatą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

7) teikdamas slaugos paslaugas bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

8) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms apie sužalotus ar smurtą patyrusius asmenis, kuriems dėl nusikalstamos veikos galėjo būti padaryta žala;

9) nepriimti kyšių ir elgtis taip, kad savo veiksmais neprovokuotų paciento, jo artimųjų giminaičių ar kitų paciento atstovų duoti kyšį;

10) atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

14 straipsnis. Akušerio pareigos

Akušeris privalo:

1) versdamasis akušerijos praktika laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) pagal kompetenciją teikti akušerinę priežiūrą ir pagalbą moterims, vykdyti sveikatos profilaktiką ir naujagimių priežiūrą, konsultuoti šeimas ir moteris;

3) tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

4) laikytis Taisyklėse nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų;

5) gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

6) teikti informaciją apie paciento sveikatą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

7) teikdamas akušerijos paslaugas bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

8) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms apie sužalotus ar smurtą patyrusius asmenis, kuriems dėl nusikalstamos veikos galėjo būti padaryta žala;

9) nepriimti kyšių ir elgtis taip, kad savo veiksmais neprovokuotų paciento, jo artimųjų giminaičių ar kitų paciento atstovų duoti kyšį;

10) atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

15 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojo ir akušerio profesinės kompetencijos vertinimas ir atsakomybė

1. Bendrosios praktikos slaugytojo ar akušerio profesinę kompetenciją vertina ir slaugos ar akušerijos praktikos klaidas nustato Profesinės kompetencijos vertinimo komisija, vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos aprašu.

2. Bendrosios praktikos slaugytojas ar akušeris už profesinių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo asmenims išduotos bendrosios praktikos slaugytojo licencijos atitinka bendrosios slaugos praktikos licencijas.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo asmenims išduotos specialiosios praktikos slaugytojo licencijos, suteikiančios teisę verstis akušerijos praktika, atitinka akušerijos praktikos licencijas.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo asmenims, turintiems specialiosios praktikos slaugytojo licencijas (išskyrus suteikiančias teisę verstis akušerijos praktika), iki 2018 m. sausio 1 d. leidžiama verstis specialiąja slaugos praktika be bendrosios slaugos praktikos ar akušerijos praktikos licencijos. Nuo 2018 m. sausio 1 d. šie asmenys gali verstis specialiąja slaugos praktika tik įgiję bendrosios slaugos praktikos ar akušerijos praktikos licencijas.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytų profesinių kvalifikacijų prilyginimą bendrosios praktikos slaugytojo profesinei kvalifikacijai nustato sveikatos apsaugos ministras.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2010 m. sausio 1 d. patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ

AKUŠERIŲ DARBO KRŪVIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Akušerių darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja akušerių darbo krūvio nustatymo tvarką ir rekomenduojamą maksimalų akušerio darbo krūvį.

2. Apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

Akušerijos paslaugos – akušerio, turinčio galiojančią akušerijos praktikos licenciją, teikiama akušerinė pagalba ir priežiūra.

Darbo krūvis – akušerio aptarnaujamų pacienčių skaičius per atitinkamą darbo pamainą arba darbo valandą.

Darbo pamaina – tai laikas, per kurį akušeris teikia akušerijos paslaugas.

Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 62-2224; 2009, Nr. 89-3801) ir kituose teisės aktuose nurodytas sąvokas.

II. AKUŠERIŲ DARBO KRŪVIO NUSTATYMAS

3. Akušerių darbo krūvis nustatomas atsižvelgiant į akušerijos paslaugų teikimo vietą.

4. Akušerijos paslaugos pagal jų teikimo vietą skirstomos į ambulatorines ir stacionarines akušerijos paslaugas.

5. Ambulatorines akušerijos paslaugas teikiančio akušerio funkcijos:

5.1. darbas su gydytoju (šeimos gydytoju, gydytoju akušeriu ginekologu arba kitu specialistu) pagal nustatytų priimti pacienčių skaičių per valandą darbo pamainos metu arba kabineto darbo laiką;

5.2. sveikų nėščiųjų priežiūra, medicinos dokumentų pildymas;

5.3. darbas bendruomenėje: nėščiųjų, šeimų, paauglių konsultavimas, moterų konsultavimas onkologinių ligų profilaktikos ir kitais klausimais;

5.4. pagimdžiusių moterų konsultavimas jų namuose (įskaitant kelionės pas gimdyvę laiką);

5.5. chirurginių intervencinių procedūrų atlikimas (pasirengimas procedūrai, suteikiamos paslaugos paaiškinimas pacientei (jos artimiesiems), bendravimas su paciente (jos artimaisiais), jos atlikimas, darbo vietos sutvarkymas, medicinos dokumentų pildymas);

5.6. darbas procedūrų kabinete (pasirengimas procedūrai, suteikiamos paslaugos paaiškinimas pacientei (jos artimiesiems), bendravimas su paciente (jos artimaisiais), jos atlikimas, darbo vietos sutvarkymas, medicinos dokumentų pildymas).

6. Stacionarines akušerijos paslaugas teikiančio akušerio funkcijos:

6.1. gimdyvių ir nėščiųjų hospitalizacija;

6.2. gimdymo priežiūra;

6.3. pogimdyminė priežiūra;

6.4. nėščiųjų ir ginekologinių pacienčių akušerinė priežiūra ir pagalba.

7. Slaugytojų padėjėjų skaičius. Akušerių ir slaugytojų padėjėjų skaičių nustato asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

8. Nustatant akušerių, teikiančių ambulatorines akušerijos paslaugas, darbo krūvį taikoma ši skaičiavimo formulė:

dp

Kr = –––––––– ;

l

Kr – akušerio darbo krūvis,

dp – akušerio darbo pamaina arba viena darbo valanda,

l – vidutinis suteiktos akušerijos paslaugos laikas (minutėmis), kurį sudaro pasirengimas atlikti gydytojo paskirtą procedūrą ar manipuliaciją, jos atlikimas, suteikiamos paslaugos paaiškinimas pacientei (jos artimiesiems), bendravimas su paciente (jos artimaisiais) ir medicinos dokumentų pildymas.

9. Stacionarinėje įstaigoje hospitalizavimo paslaugas teikiantis akušeris pildo visų atvykusių pacienčių medicinos dokumentus, todėl privalo būti mažiausiai 1 akušerio paros budėjimo postas, atitinkamai didinant pagal hospitalizuotų pacienčių skaičių.

10. Stacionarinėje įstaigoje, kurioje teikiama akušerinė priežiūra ir pagalba:

10.1. gimdymo metu:

10.1.1. jeigu per metus yra iki 300 gimdymų, būtinai turi būti mažiausiai 1 akušerio paros budėjimo postas;

10.1.2. vienu metu 1 akušeris teikia akušerinę priežiūrą ir pagalbą 2 gimdančioms pacientėms ir pildo jų medicinos dokumentus;

10.2. po gimdymo:

10.2.1. po fiziologinių gimdymų 1 akušeris teikia akušerinę priežiūrą ir pagalbą 6–8 pacientėms kartu su naujagimiais ir pildo jų medicinos dokumentus;

10.2.2. po komplikuotų gimdymų ar pooperacinėje palatoje 1 akušeris teikia akušerinę priežiūrą ir pagalbą 4 pacientėms kartu su naujagimiais ir pildo jų medicinos dokumentus;

10.3. nėštumo patologijos palatose 1 akušeris teikia akušerinę priežiūrą ir pagalbą 7 pacientėms ir pildo jų medicinos dokumentus;

10.4. ginekologinės patologijos palatose 1 akušeris teikia paslaugas 7 pacientėms ir pildo jų medicinos dokumentus;

10.5. komplikuotų ginekologinių ligų atvejais (onkoginekologinės pacientės, pacientės po sudėtingų ginekologinių operacijų) 1 akušeris teikia paslaugas 5 pacientėms ir pildo jų medicinos dokumentus.

11. Nustatant akušerių, dirbančių darbo dienomis be slaugytojo padėjėjo, darbo krūvį, rekomenduojama netaikyti didesnio nei maksimalus pacienčių skaičius 1 akušeriui.

12. Akušerių, dirbančių darbo dienomis su slaugytojo padėjėju, darbo krūvis gali būti nustatytas didesnis, nei nurodyta 10 punkte, jei tai teisės aktų nustatyta tvarka suderinta su darbuotojų atstovais.

13. Ši akušerių darbo krūvio nustatymo tvarka netaikoma nustatant akušerių administratorių darbo krūvį.

Uždaryti